Batų žymėjimo simboliai veikia poromis: vienas ženklas parodo bato dalį, o šalia esantis – tos dalies medžiagų grupę. Taip galima atskirai perskaityti, iš ko pagamintas bato viršus, vidinė dalis ir išorinis padas. Etiketė padeda palyginti modelius, tačiau savaime nepatvirtina, kad batai yra neperšlampami, „kvėpuojantys“, ortopediniai ar tinkami konkrečiai pėdai.
Ką privaloma nurodyti ES avalynės etiketėje?
ES rinkai pateikiamai avalynei pagal nustatytą taikymo sritį privalomas medžiagų ženklinimas; atskiroms teisės aktuose išvardytoms gaminių grupėms gali būti taikomos kitos taisyklės. Pagal oficialią ES informaciją apie avalynės ženklinimą, etiketėje turi būti aprašytos trys pagrindinės bato dalys ir nurodyta jų medžiagų grupė. Informacija gali būti pateikta teisės aktuose nustatytomis piktogramomis arba tekstu šalies, kurioje avalynė parduodama, kalba.
Ženklinimas turi būti bent ant vieno poros bato. Jis gali būti atspausdintas, priklijuotas, įspaustas arba pritvirtintas etikete. Ženklai turi būti matomi, tvirtai pritvirtinti ir pakankamai aiškūs, kad pirkėjas galėtų juos suprasti.
Trys bato dalys, kurias rodo simboliai
- Bato viršus. Tai išorinė dalis, dengianti pėdą. Ženklas neapima išorinio pado, o smulkios apdailos detalės ar aksesuarai gali būti vertinami kitaip nei pagrindinis paviršius.
- Pamušalas ir vidpadis. Šis ženklas apibūdina medžiagas, kurios sudaro bato vidinį pamušalą ir po pėda esančią įklotę. Jis nereiškia, kad visas bato vidus būtinai pagamintas iš vienos medžiagos.
- Išorinis padas. Tai su žeme besiliečianti bato dalis. Medžiagos ženklas nurodo pado sudėties grupę, bet nepasako, koks yra sukibimas, protektoriaus gylis ar atsparumas slydimui.
Etiketę skaitykite ne kaip vieną bendrą bato sudėties aprašą, o kaip tris atskiras eilutes. Pavyzdžiui, odinis bato viršus nereiškia, kad ir pamušalas bei padas yra odiniai.
Keturios medžiagų grupės
Prie kiekvienos bato dalies nurodoma viena iš keturių ES ženklinimo grupių:
- Oda. Etiketėje jai naudojama odos piktograma. Ji nurodo medžiagos kategoriją, bet ne gyvūno rūšį, apdirbimo būdą, storį ar paviršiaus atsparumą.
- Padengta oda. Tai atskira kategorija, todėl jos simbolio nereikėtų sutapatinti su paprastos odos ženklu. Paviršiaus danga gali pakeisti išvaizdą ir priežiūros būdą.
- Tekstilė. Šiai grupei priskiriamos tekstilinės medžiagos. Vien piktograma neatskleidžia konkretaus pluošto, jo procentinės sudėties ar to, kaip medžiaga elgsis drėgmėje.
- Kitos medžiagos. Šis ženklas apima medžiagas, nepatenkančias į pirmąsias tris grupes. Norint sužinoti tikslesnę sudėtį, reikia tikrinti prekės aprašymą ar gamintojo informaciją.
Kaip veikia 80 procentų taisyklė?
Ženklinant bato viršų bei pamušalą su įklote vertinama medžiaga, sudaranti bent 80 procentų atitinkamo paviršiaus ploto, o išoriniam padui – bent 80 procentų jo tūrio. Jei nė viena medžiaga šio slenksčio nepasiekia, etiketėje turi būti nurodytos dvi pagrindinės medžiagos.
Todėl du šalia vienos bato dalies pateikti medžiagų ženklai nėra klaida. Jie reiškia, kad vienos aiškiai dominuojančios medžiagos nėra ir pateiktos dvi svarbiausios grupės. Etiketė nėra išsami visų smulkių komponentų receptūra, tad klijai, siūlai ar nedidelės dekoracijos joje paprastai neišvardijami.
Kaip gali atrodyti vienos poros įrašas?
Įsivaizduokite etiketę, kurioje prie bato viršaus parodyta oda, prie pamušalo ir vidpadžio – tekstilė, o prie išorinio pado – kitos medžiagos. Tai reiškia tris atskirus teiginius apie skirtingas bato dalis. Iš tokio derinio negalima daryti išvados, kad visas batas odinis, o tekstilės ženklas nepasako, ar tai medvilnė, poliesteris, vilna ar jų mišinys. Tikslesniam atsakymui reikia konkretaus produkto aprašo.
Už etiketės pateikimą ir tikslumą atsako gamintojas, o importuotos avalynės atveju – organizacija, kuri pirmoji pateikia produktą ES rinkai. Pirkėjui svarbiausia, kad ženklinimas būtų įskaitomas. Jei etiketės nėra, simboliai neaiškūs arba produkto aprašymas jiems prieštarauja, prieš perkant verta paprašyti pardavėjo paaiškinimo.
Medžiagų etiketė nėra batų priežiūros ženklas
ES avalynės piktogramos atsako į klausimą „iš ko pagaminta?“, o ne „kaip valyti?“. Skalbimo, džiovinimo, impregnavimo ar valymo ženklai gali būti pateikti atskirai gamintojo instrukcijoje, ant dėžutės arba prekės aprašyme. Jų išvaizda ir reikšmė nėra ta pati kaip privalomų bato dalių bei medžiagų piktogramų.
Priežiūros būdo nereikėtų spėti vien iš medžiagos grupės. Dvi poros su odos ženklu gali turėti skirtingą paviršiaus apdailą, todėl vienai tinkama priemonė kitai gali netikti. Prieš valydami patikrinkite konkretaus gamintojo nurodymus ir pirmiausia išbandykite priemonę mažai matomoje vietoje.
Kaip etikete pasinaudoti prieš perkant?
- Suraskite tris bato dalis žyminčius simbolius: viršų, pamušalą su vidpadžiu ir išorinį padą.
- Prie kiekvienos dalies perskaitykite medžiagos ženklą. Jei ženklai du, vertinkite abi nurodytas pagrindines medžiagas.
- Palyginkite etiketę su prekės aprašymu. Jei reikia konkrečios savybės, pavyzdžiui, apsaugos nuo vandens, ieškokite aiškaus gamintojo teiginio, o ne bandykite ją numanyti iš piktogramos.
- Atskirai patikrinkite dydį, plotį, gylį, užsegimą ir pado sukibimą. Medžiagų sudėtis neatsako, ar konkretus modelis tiks vaiko pėdai.
- Išsaugokite priežiūros instrukciją. Ji bus naudingesnė kasdieniam valymui nei pati medžiagų etiketė.
Trumpai: batų žymėjimo simboliai yra patikimas būdas suprasti pagrindinių bato dalių medžiagų grupes. Geriausią sprendimą priimsite derindami šią informaciją su konkretaus modelio savybėmis, dydžio lentele, priežiūros nurodymais ir realia bato tinkamumo patikra.
